Muskatas
Chardonnay
Rosé
Cabernet sauvignon
Saldus
Pusiau sausas
Sausas
Briutas
Silver
Amber Muscat
Riesling
Klasikinis briutas
Klasikinis sausas
XIXbutelių, kuriuose šiais laikais esame įpratę matyti putojantį vyną, stilius jau seniai buvo nusistovėjęs, tačiau juose dažniau buvo išpilstytas įvairių rūšių vynas ar net alus. Tokių butelių pagrindas ir šonai yra platesni, sudaryti iš tvirto stiklo, kad atlaikytų spaudimą iš vidaus ir labai tolygiai pereinantys į kakliuką. Šauname ir ragaujame!
Rislingas populiarus visame pasaulyje, Lietuvoje – taip pat. Jis priskiriamas prie geriausių baltojo vyno rūšių ir itin mėgstamas dėl kvapnumo, ilgaamžiškumo bei galimybės derinti prie įvairių patiekalų.
Putojantis vynas – vėsus gėrimas. Paprastai jį rekomenduojama gerti 6–10 laipsnių temperatūros. Esant galimybei, prieš atkemšant butelį ir jį atkimšus putojantis vynas šaldomas specialiame kibirėlyje su ledu ir vandeniu. Ilgai brandintą putojantį vyną galima gerti ir ne tokį šaltą, o 14–15 laipsnių „rūsio temperatūros“.
Yra keli tipai taurių, tinkančių putojančiam vynui ragauti.

Populiariausia – tulpės formos taurė ant aukštos kojelės, gerai išsauganti skonį ir burbuliukus. Amerikietiško tipo plati žema taurė ir didelė raudono vyno taurė taip pat tinka putojančiam vynui – jose geriau atsiskleidžia gėrimo kvapas. Reikia nepamiršti, kad gėrimo turėtų būti pilama ne daugiau kaip du trečdaliai taurės.
Burbuliukų kiekis, forma, aktyvumas ir ilgalaikiškumas parodo putojančio vyno kokybę. Įprastiniame 750 ml talpos, 5,5 atmosferos slėgio ir 20 laipsnių temperatūroje laikyto putojančio vyno butelyje yra... 49 milijonai burbuliukų. Na, plius minus dar keli burbuliukai. Apskaičiuota mokslininko, taigi – faktas.
Nors putojantis vynas nėra iš tų gėrimų, kuriuos reikia dešimtis metų laikyti rūsiuose, amžius jam visai nekenkia. Brangiausiai kada nors aukcione parduoti putojančio vyno buteliai buvo rasti Baltijos jūroje nuskendusio laivo denyje – jie išbuvo ten beveik 200 metų! Narai, iškėlę į paviršių pirmąjį butelį, negalėjo atsispirti pagundai paragauti gėrimo. Putojantis vynas buvo puikiausiai išsilaikęs ir, kaip ir dera, putodamas iššovė.
Ragaudami skirtingų skonių vyną galime išlavinti skonį ir išmokti jį pasirinkti skirtingoms progoms, derinti su maistu. Prieš pasirinkdami butelį gėrimo visuomet atkreipkite dėmesį į etiketę. Juk visi tie spalvingi užrašai – ne šiaip sau. Svarbiausia išmokti juos tinkamai iškoduoti.
Putojantis vynas puikiai dera gardžiuojantis maistu - su mažais vieno kąsnio sumuštinukais, braškėmis, karštais žuvies patiekalais. Ragaukite ir pamažu atraskite subtiliausias kompozicijas, kurios labiausiai atitiks Jūsų skonį.
Kaip atkemšamas putojančio vyno butelis, priklauso nuo progos. Jei nesate „Formulės 1“ lenktynininkas ir nenorite gėrimo išlaistyti – laikykite už kamščio pagrindo ir sukite patį butelį, pakreipę jį 45 laipsnių kampu. Be to, kad ir koks malonus būtų pokštelėjimo garsas, turėkite omenyje, kad kamštis gali iššauti net 50 km/h greičiu!
Putojančio vyno burbuliukai, vos tik patekę į taurę, išsisklaido savaime įsikibdami į stiklinės taurės kraštelius. Pasirodo, burbuliukų forma priklauso ir nuo taurės stiklo – stikle esantys nelygumai ar priemaišos, nedideli įbrėžimai taip pat prisideda prie burbuliukų formavimosi. Kai kada stiklinės dugnas specialiai yra išgraviruojamas, dailiai įbrėžiamas – burbuliukai čia laikosi kol auga, o kai tampa pakankamai dideli – ima kilti. Kitaip nei ragaujant įprasto vyno, taurės specialiai pasukioti nereikia, priešingai – tai gali burbuliukus pamažu pradanginti.
Jei norite deramai įvertinti putojantį vyną, atminkite keletą dalykų. Pirmiausia – neperšaldykite butelio, kad nesusidarytų ledukai. Visgi putojantis vynas turi būti vėsus, tad į šaldymo kibirėlį įdėkite tiek ledo, kad apsemtų beveik visą butelį. Šaldykite tik po vieną butelį – taip jis atvės geriausiai. Taurių vėsinti iš anksto nereikia, nes per šaltose taurėse greičiau išsisklaidys burbuliukai ir ne taip gerai atsiskleis gėrimo aromatas.
Senais laikais putojantis vynas dėl fermentacijos metu susidariusio slėgio dažnai susprogdindavo butelį. Pirmasis pažabojęs šį ūmų gėrimo būdą buvo vienuolis Domas Perinjonas. Jis pradėjo pilstyti putojantį vyną į reikiamo storio stiklo butelius ir naudoti specialius kamščius. Slėgis po šampano kamščiu yra vidutiniškai 6 atmosferos, o tai du tris kartus daugiau negu jūsų automobilio padangų slėgis.
Įprasta manyti, kad arbatinis šaukštelis, įkištas į atkimšto putojančio vyno butelio kakliuką, sulaiko burbuliukus. Tikrai ne – tai viso labo mitas. Tik didelis šaltis gali sulaikyti anglies dvideginio išsiskyrimą atkimštame butelyje.